Padėkos ir vilties eisena iš Tytuvėnų į Šiluvą

Rugpjūčio 28 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis vadovavo Padėkos už laisvę eisenai iš Tytuvėnų į Šiluvą.
Laisvė kaip brangi vertybė prisiminta ir sueigose. Šiauliuose Laisvės dienos minėjimas surengtas eisenos išvakarėse - rugpjūčio 27 d. 16.30 val. Sukilėlių kalnelyje, iš kur su giesmėmis eita į Šiaulių katedrą. Padėkos už laisvę dieną, rugpjūčio 28-ąją, vyko net dvi sueigos: 7.30 val. Kelmėje ir 8.30 val. Tytuvėnuose.
Laisvės dienos minėjimuose dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. „Lietuvos laisvė, – sakė vyskupas, – Dievo dovana“. Kai pasaulyje tiek daug neramumų ir skausmo: krikščionių persekiojimas, žemės drebėjimas, masinė priverstinė emigracija, – Lietuva ypatingu būdu globojama Marijos, kuri ją palietė savo kojomis. Šiaulių ganytojas kvietė su pagarba už viską dėkoti Dievo Motinai.
Vadovaudamas eisenai į Šiluvą vyskupas kvietė ypatingai melstis už šeimas. Pagrindinė nesantarvės ir negerovių šeimose priežastis – netikėjimas. Ganytojas ragino priimti švč. Mergelės Marijos kvietimą maldai ir su rožinio malda lūpose prašyti, kad išsilaisvintume iš blogio. Visus sunkumus įveikia šeimos, kuriose tėvas, mama ir vaikai kalba rožinį.
Eisenos „Tytuvėnai – Šiluva“ metu sukalbėtos visos 5 rožinio dalys. Šiai maldai vadovavęs Šiaulių ganytojas pasinaudojo proga pakviesti į Eucharistinę adoraciją, išaiškinti krikšto neatidėliojimo svarbą ir kitus tikėjimo klausimus.
Laisvės dienos minėjimas bei žygis į Šiluvą vargiai beįsivaizduojamas be TFP delegacijos. TFP, - tai įvairių tautų atstovų organizacija, ginanti Tradicijos, Šeimos, Nuosavybės vertybes.  Laisvės dienos minėjimo renginiuose jie dalyvauja nešdami Fatimos Dievo Motinos statulą. Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas Fatimos žiniai, nes 2017 m. bus švenčiamas Švč. Mergelės Marijos pasirodymo Fatimoje 100 metų jubiliejus. TFP organizacijos nariai dalino 2016-2017 m. kalendorius, kuriuose pasakojama Marijos pasirodymo istorija ir aiškinama Fatimos žinia, jos reikšmė šiandienos pasaulyje bei Dievo Motinos pažadas. Apie tai buvo ir Tytuvėnuose žygio dalyviams rodytas dokumentinis filmas „Fatima – tragedijos ar vilties žinia“. Už TFP organizacijos veiklą Lietuvoje atsakingas advokatas Renato Murta de Vasconcelos ypatingai pabrėžė, kaip svarbu įsiklausyti į tai, ką sakė Mergelė Marija. Didžiosios pasaulio problemos (vien abortai pasaulyje kasmet nusineša per 50 milijonų gyvybių) akivaizdžiai rodo, jog didelė pasaulio dalis nenori įsiklausyti į Marijos žodžius. Todėl reikia nuolat melstis ir prašyti Dievo Motiną pagalbos. Todėl ir žygio į Šiluvą eisena yra maldos eisena.
Kaip kasmet eisenoje dalyvavo būrelis skautų iš Gudijos, kuriam vadovauja gana gerai lietuviškai kalbantis Aleksandras Strelcovas.
Ne vienam eisenos dalyviui šis kelias iš Tytuvėnų į Šiluvą turi ypatingą prasmę, nes prisimena, kaip juo ėjo okupuotos Lietuvos laikais. Tačiau dalyvauja ir daug jaunų žmonių, mamos mielai vedasi vaikus, močiutės – anūkus, mokytojai pakviečia dalyvauti mokinius. Be tikinčiųjų iš Šiaulių ir Kelmės eisenoje dalyvavo piligrimai iš Mažeikių, Kauno, Prienų, Gargždų, tikėtina, ir kitų Lietuvos miestų.
Šiluvoje piligrimus sutiko Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. 12 val. piligrimai dalyvavo Šiluvos bazilikoje aukotose šv. Mišiose. Inesė Ratnikaitė Vatikano radijui iš Šiaulių.

Vatikano Radijas

    
1. Vykstančius pro Kelmę į Tytuvenus
prašome užsukti į Atgimimo aikštę, kurioje:

7:30 val. sutiksime garbius svečius, Sąjudžio mitinge iškilmingai iškelsime tautinę vėliavą;

8:30 val. susitelksime Tytuvėnų vienuolyno kieme, iš kur 9 val. išeisime į Šiluvą.

2. Vykstančius pro Raseinius
prašome iki 9 val. atvykti į Dubysos slėnį, iš kur, susitelkę maldai, eisime į Šiluvą.

12 val. Visi dalyvausime šv. Mišiose Šiluvoje.

Žmonės eina iš Tytuvėnų ir nuo Dubysos slėnio, maldose dėkodami Dievui už atkurtą valstybę ir prisimindami tuos, kurie kovojo, kentėjo, siekdami išsaugoti tikėjimą ir laisvės viltį, melsdami padėti Lietuvos žmonėms neprarasti krikščioniškųjų gyvenimo orientyrų.

Sovietmečiu nuo 1973 m. Eucharistijos bičiuliai rugpjūčio paskutinįjį sekmadienį susirinkdavo Tytuvėnuose ir su malda eidavo į Šiluvą, prašydami Marijos padėti išsaugoti tikėjimą ir viltį sulaukti šviesesnės ateities. Tuometinė ateistinė valdžia persekiojo eisenos dalyvius. M. Jurevičius, G. Stanelytė, V. Vaičiūnas už eisenų į Šiluvą organizavimą buvo nuteisti kalėjimu. Siekiant sustabdyti ėjimą į Šiluvą, 1981 m. buvo netgi išgalvotas ,,kiaulių maras”. Šiluvą ir Tytuvėnus apsupo kareiviai ir draugovininkai.

Po dvylikos metų nuo ,,kiaulių maro” jau laisvoje Lietuvoje eisenos į Šiluvą, Lietuvos Sąjūdžiui paskatinus atgimė. Šią idėją palaikė ir TFPs (Tradicija, šeima ir nuosavybė) asociacijos. Asociacijų atstovai kasmet dalyvauja eisenose su Fatimos Dievo Motinos statula.

Roberto de Mattei. Blogio puolami tikintieji popiežiaus prašo aiškumo. Kur jis?

Rugpjūtį paprastai Šv. Mortos namai Vatikane ištuštėja, bet popiežius Pranciškus visą mėnesį praleis Vatikane, kaip ir paskutinius trejus metus.

Pranciškus pranešė, kad nedalyvaus ten, kur tradiciškai dalyvauja popiežius - Nacionaliniame eucharistiniame kongrese, vyksiančiame Genujoje rugpjūčio 15-18 dienomis, tačiau rugpjūčio 19 dieną jis vyks į Asyžių švęsti trisdešimtųjų „susitikimo tarp religijų“ metinių, organizuojamų Šv. Egidijaus bendruomenės. Tačiau apie tai nepranešė Vatikano spaudos tarnyba, o tik imamas iš Perudžijos Abdelis Moh'd savo interviu televizijos kanalui TV 2000 (Italijos vyskupų konferencijos kanalas).

Popiežius Bergoglio rugsėjo 30 - spalio 2 dienomis lankysis Gruzijoje bei Azerbaidžane, kur susitiks su stačiatikiais ir musulmonais, o spalio 31 dieną Lunde, Švedijoje, kur dalyvaus protestantų reformacijos 500-ųjų metinių šventime. Šio pontifikato dėmesys nukreiptas į ekumenines iniciatyvas, atspindinčias intenciją tarp religijų sukurti bendrą platformą, taip rizikuojant ištuštinti katalikybę ir sukurti „sinkretistinę religiją“.

Rugpjūčio 11 dienos pietūs su 21 Sirijos pabėgėliu musulmonu, atvykusiu į Italiją po popiežiaus kelionės į Lesbo salą, puikiai atspindi polinkį rinktis ne katalikus. Tokia strategija tiesiog reikalauja paneigti egzistuojant religinį karą. O Bažnyčia tuo metu ir toliau kenčia nuo persekiojimų visame pasaulyje...

Monsinjoras Dominique Lebrunas, Ruano arkivyskupas, pranešė apie savo ketinimą pradėti beatifikacijos procesą, kuriuo būtų pripažinta kunigo Jacqueso Hamelio kankinystė - jis buvo nužudytas iš neapykantos tikėjimui, kaip tiek daug krikščionių mūsų dienomis. Ar Roma pritars tokiam žingsniui?

Ar trys Ispanijos vyskupai, atsidūrę teisme dėl to, kad kritikavo neseniai šalyje išleistą transeksualumą propaguojantį įstatymą, sulauks paramos gesto? Ispanijos komisija, tirianti „homofobijos“ ir „transfobijos“ atvejus, padavė į teismą Getafės vyskupą monsinjorą Joaquiną Maria Lopez de Andujarą, jo augziliarą Jose Rico Pavesą ir titulinį vyskupą iš Alkalos monsinjorą Juaną Antonio Reig Pla „dėl neapykantos ir diskriminacijos kurstymo prieš homoseksualų bendruomenę“.

Tačiau blogiausia dar tik prieš akis. Rugpjūčio 15 dieną Oklahomos miesto rotušėje, su vietinės valdžios leidimu, Amerikos satanistų grupė laikė „juodasias mišias“. Miesto arkivyskupas monsinjoras Paulas Coackley pakvietė tikinčiuosius prašyti Šv. Mykolo Arkangelo ir Švč. Mergelės Marijos užtarimo, kad „Viešpats pasirūpintų mūsų bendruomene ir saugotų mus nuo blogio bei jo destruktyvių ir smurtinių manifestacijų“.

Šiandien ne tik ši Amerikos vyskupija kenčia blogio išpuolius, bet visa Bažnyčia. Pasimetę tikintieji gręžiasi į Kristaus vietininką, prašydami parodyti savo tėvystę ne tik tiems, kurie nuo jo nutolę, bet ir tiems, kurie jam artimiausi bei kuriems labiau nei bet kada anksčiau reikia aiškumo ir padrąsinimo šiame audringame istoriniame periode.

Pro Patria

Roberto de Mattei. Imamai bažnyčioje - sunkus nusikaltimas prieš tikėjimą ir protą

J. Gabriel Suhett nuotr.

Italijos vyskupų konferencijos prezidentas Angelo Bagnasco ėmėsi kritikuoti tuos katalikus, kuriuos sutrikdė ir papiktino kvietimas musulmonams sekmadienį, liepos 31 d., pasimelsti Italijos bažnyčiose: „Nesuprantu priežasties, nematau jokios tikros priežasties tuo piktintis“, - pareiškė jis. Jo požiūriu, tūkstančių musulmonų bendra malda prie bažnyčios altorių būtų „aiškus smurto pasmerkimas ir visiškas atsiribojimas nuo jo iš musulmonų - ir ne tik iš jų - pusės“.

Tačiau realybėje, kaip portale La Nuova Bussola Quotidiana pastebėjo monsinjoras Antonio Livi, musulmonų dalyvavimas liturginėse apeigose Italijoje ir Prancūzijoje buvo beprasmis ir net šventvagiškas aktas.

Šventvagiškas dėl to, kad katalikų bažnyčios, skirtingai nei mečetės, nėra konferencijų ar propagandos centrai, o šventos vietos, kuriose deramai garbinamas ir adoruojamas Jėzus Kristus, „Kūnas ir Kraujas, Siela ir Dievystė“, tikrai esantys Eucharistijoje. Jei būtinai reikėjo tokio smurtą pasmerkiančio susitikimo, šis politinis aktas galėjo vykti bet kurioje kitoje vietoje nei Dievo namai. Dievo, kuris popiežiui ir Italijos vyskupams privalo būti vienintelis tikrasis Dievas trijuose asmenyse ir su kuriuo per amžius intensyviai su kardu rankoje kovojo islamas.

Romos Santa Maria Trastevere bazilikoje trys imamai buvo pasodinti priekinėje eilėje, o du iš jų, Benas Mohamedas ir Sami Salemas iš sakyklos kelis kartus citavo Koraną, atsuko nugaras į Evangeliją homilijos metu ir murmėjo musulmonišką maldą katalikams kalbant Credo.

Bari katedroje taip vadinamas imamas Sharifas Lorenzini arabiškai citavo pirmąją Korano surą, šiais žodžiais smerkiančią krikščionių „netikėjimą“: „Vesk mus į tiesų kelią, kuriame dovanoji malonę, ne tą, kuriuo eina klaidatikiai ir žadinantys tavo pyktį“

Tai, kas įvyko, taip pat yra ir beprasmis aktas, nes apskritai nėra jokio pagrindo kviesti musulmonus melstis ir sakyti pamokslus katalikų bažnyčiose. Italų ir prancūzų iniciatyva vaizduoja, tarsi islamas kaip toks nėra atsakingas už terorą, lyg ne Korano vardu fanatiški, bet nuoseklūs musulmonai visame pasaulyje skerdžia krikščionis. Neigti, kaip tai daro popiežius Pranciškus, kad tai, kas dabar vyksta, yra religinis karas, tai tas pats, kaip neigti, kad Raudonosios brigados teroristai 1970 m. vykdė politinį karą prieš Italijos valstybę.*

  

„Islamo valstybės“ teroristų motyvas yra kartu religinis ir ideologinis bei pretekstą sau randa daugybėje Korano vietų. Korano vardu dešimtys tūkstančių katalikų persekiojami visame pasaulyje: nuo Artimųjų Rytų, iki Nigerijos ar Indonezijos. Ir kol naujame oficialiame Kalifato periodinio leidinio Dabiq numeryje raginama naikinti kryžius ir žudyti krikščionis, Italijos vyskupų konferencija atleidžia mohametonų religiją nuo bet kokios atsakomybės, paskutinių mėnesių žudynes priskirdami keliems ekstremistams. Bet tiesa yra visiškai priešinga: tik absoliuti mažuma musulmonų (23 tūkst. iš 2 milijonų oficialiai registruotų musulmonų) atsakė į Italijos vyskupų konferencijos paskelbtą iniciatyvą.

Tad ar galime kaltinti daugumą, grąžinusią kvietimą siuntėjui ir apkaltinusią tuos, kurie jį priėmė, veidmainyste?

Pro Patria